Nors česnakas nuo seno laikomas ilgaamžiu prieskoniu, praktika rodo, kad ne visada pavyksta išsaugoti derlių iki pavasario. Galvutės išdžiūsta, pradeda dygti arba netenka sultingumo. Štai kodėl vis daugiau šeimininkių renkasi česnaką perdirbti į pastą – tai paprastas, patikimas ir universalus būdas išsaugoti aromatinę daržovę be didesnių nuostolių.
Pagrindas: ką naudoja kulinarai
Česnakų pasta ruošiama iš šviežių, tankių galvučių, kurios turi sausą luobelę. Skiltelės nulupamos, pašalinami žali daigeliai, nes jie suteikia kartumo, tuomet trumpai nuplaunamos ir nusausinamos. Pagrindinį receptą sudaro česnakas, druska, augalinis aliejus ir šlakelis obuolių sidro acto. Visi ingredientai sutrinami iki vientisos masės, kuri sudedama į sterilizuotą stiklainį. Toks paruošimas leidžia pastai stovėti šaldytuve kelias savaites neprarandant skonio ir naudingųjų savybių.
Žolelės kaip priedas
Jei norisi įvairesnio skonio, į česnakų pastą galima dėti šviežių žalumynų – krapų, petražolių, kalendros ar baziliko. Sumaišyti kartu, jie sukuria subtilų aromatą ir šviesiai žalią atspalvį, tinkantį ne tik prie mėsos ar žuvies, bet ir prie daržovių patiekalų. Tokia interpretacija paverčia česnakų pastą ne tik prieskoniu, bet ir savarankišku padažu.
Kaip naudojama virtuvėje
Česnakų pasta yra daugialypė. Ji suteikia ryškesnį skonį sriuboms ir troškiniams, gali tapti pagrindu marinatuose vištienai ar žuviai, o sumaišyta su majonezu ar grietine virsta universaliu užkandžių padažu. Net ir paprastas užtepimas ant duonos su sviestu tampa greitu, maistingu bei kvapniu užkandžiu.
Nauda sveikatai
Svarbiausia, kad perdirbant česnaką į pastą jis nepraranda savo natūralių savybių. Žiemą, kai padidėja rizika susirgti peršalimu, česnakas tampa tikru imuniteto pagalbininku. Jis suteikia organizmui papildomos energijos, aprūpina natūraliais antibakteriniais junginiais ir padeda greičiau atsigauti. Todėl česnakų pasta yra ne tik patogus sprendimas virtuvėje, bet ir veiksminga priemonė stiprinti sveikatą šaltuoju metų laiku.
